- paplėša
- 1 paplėšà sf. (3b) patraukimas, smarkus paplėšimas: Ans kad pjauna [dalgiu] vis kirtį su pãplėša, vis kirtį su pãplėša Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
paplėša — 2 pãplėša scom. (1) kas greitai nudėvi, sudrasko drabužius: Pasiūk tokiam pãplėšai ką geresnį – tuoj sudraskys Glv … Dictionary of the Lithuanian Language
paplėšti — 1. tr. K kiek padrėksti, palupti: Paplėšk tošių DŽ. | refl. tr.: Karnų ar šaknų pasiplėšiam ką nor[s] pyt (pinti) Jrb. Sykį nuėjau kaimyno liepynan vyžoms plaušų pasiplėšti rš. 2. tr. paplaišinti: Kala kylius ir paplėša medį, ir yr paplaišotas… … Dictionary of the Lithuanian Language
žeminis — 1 žemìnis sm. (2) K, J.Ger, Prk, LVIV710, NdŽ, žẽminis (1); N, GTŽ Kuršių pamario rytų vėjas: Žemìnis pradėjo pūsti, nušvies orą Sg. Reik parvažiuoti (parplaukti), su žeminiù ta jau ilgai vargs Plng. Čia šitai [pučia] tiesiau žẽminis Plng.… … Dictionary of the Lithuanian Language